Rašytnamis

Jurgita Jasponytė: „Patikėti, kad mane pasaulis priims tokią, kokia esu, užtruko“

Gamta ir miestas. Tradicija ir modernumas. Drąsa ir baimė. Šių žodžių porose galima įžvelgti vien skirtybes, tačiau pakeitus fokusą išryškėja viena kitą maitinančios bei stiprinančios prasmės, kurios kartais susipina pačiais netikėčiausiais pavidalais. Tiek kūryboje, tiek gyvenime tai jautriai ir autentiškai užčiuopia poetė Jurgita Jasponytė, neseniai išleidusį trečiąją eilėraščių knygą „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“.

Lietuvos rašytojų sąjungos tinklalaidėje „Rašytnamis“ su poete, vertėja, bibliotekininke Jurgita Jasponyte apie drąsą ir baimę kūryboje bei asmeniniame gyvenime, naujausią jos poezijos knygą ir gyvybę kaip įkvėpimo šaltinį kalbasi rašytoja, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė.

Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Vilniaus rašytojai 2024“ iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

 

Darius Žiūra: „Man kūryboje prioritetas visada buvo ne talentas, o turėjimas ką pasakyti“

XX a. 9-asis dešimtmetis, gyvenimas Vilniaus skvotuose, meno ir gyvenimo virsmai, į Lietuvą ateinanti reivo kultūra, 10-ojo dešimtmečio Vilniaus stoties rajono spindesys ir skurdas, bendravimas su normų užribyje gyvenančiais žmonėmis, darbas Paryžiaus gatvėse – tai tik keli patirties klodai iš vienos populiariausių šiais metais pasirodžiusių lietuvių autorių knygų. Vos išleista tarpdisciplininio menininko Dariaus Žiūros autobiografinės prozos knyga „Diseris“ iš karto ėmė skintis kelią ne tik į vizualiojo lauko kūrėjų širdis, bet ir rado vietą profesionaliosios literatūros skaitytojų lentynose. Knyga sunkiai nusakomo žanro, joje, pasak paties Dariaus, išsakyta tai, kas lieka „už kadro“ vizualinio meno kūriniuose bei parodose.

Pavasario pabaigoje Lietuvos rašytojų sąjungos tinklalaidėje „Rašytnamis“ apie tekstinės ir vizualinės raiškos skirtumus bei „Diserio“ fenomeną su D. Žiūra ir menotyrininke, kultūros politikos tyrinėtoja, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresniąja mokslo darbuotoja Skaidra Trilupaityte kalbasi rašytoja, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė.

 Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Vilniaus rašytojai 2024“ iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

 

Patricija Gudeikaitė: „Niekada neturėtume menkinti kito žmogaus kančios“

Jaunos poetės iš Kauno Patricijos Gudeikaitės pirmoji knyga „Kontaktas“ („Kitos knygos“, 2023) buvo teigiamai įvertinta ne tik literatūros kritikų, bet ir skaitytojų. Apie savo psichotines ir šizoefektines būsenas Patricija kalba drąsiai. Nors ant viršelio pavaizduotas boksininkas Muhammadas Ali, autorė teigia, jog knyga labiau susijusi ne su smurtu ar smurtine kontakto prigimtimi, o su atskirties jausmu bei pripažinimu sau, kad negali tiesiogiai pasiekti kitų žmonių.

 

Lietuvos rašytojų sąjungos tinklalaidėje „Rašytnamis“ apie pirmosios knygos kūrybos procesą, psichikos sveikatos temas literatūroje, bendruomenės svarbą bei izoliuotumo jausmą su poete Patricija Gudeikaite kalbasi rašytoja, poetė, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė.

 

Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Žmonės ir tekstai“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

 

Rimas Užgiris: „Džiaugiuosi, kad radau tai, kas man būtina“

Dipukų šeimoje JAV augusį Rimą Užgirį supo ne vienas Nobelio fizikos premijos laureatas. Ir jei vaikystėje kas nors būtų paklausęs apie ateities perspektyvas, jam turbūt nebūtų atėję į galvą, kad vieną dieną išleis savo poezijos knygą, taps vienu svarbiausių šiuolaikinės lietuvių literatūros vertėjų į anglų kalbą ar gyvens Lietuvoje ir dėstys vertimo teoriją Vilniaus universitete. Lietuvių kultūra ir literatūra dėl R. Užgirio vertimų pasaulyje ne tik prieinama, bet ir vertinama. Anglų kalba Rimas prakalbino lietuvių literatūros klasikus, tokius kaip Maironis bei Judita Vaičiūnaitė, ir išvertė daug šiuolaikinių lietuvių poetų darbų, tarp kurių – 2019 m. Venecijos bienalėje aukščiausią apdovanojimą pelniusios operos „Saulė ir jūra“ libretas (teksto autorė Vaiva Grainytė).

Apie ryšį su poezija, Amerikos lietuvių identitetą, gyvenimą Niujorke poetą, vertėją, filosofą, humanitarinių mokslų daktarą Rimą Užgirį kalbina rašytoja, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė.

Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Žmonės ir tekstai“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

 

Andrius Jakučiūnas: „Keliavimas man nėra kūrybinio gyvenimo tęsinys“

Rašytojas ir publicistas Andrius Jakučiūnas – penkių prozos knygų autorius. Skaitytojams Andrius gerai pažįstamas ir iš įvairių internetinėje žiniasklaidoje skelbiamų publicistinių tekstų, kuriuose dažnai nevengia kultūrinių bei intelektualinių provokacijų. Kultūros bendruomenėje jis dar žinomas kaip užkietėjęs dviratininkas ir keliautojas.

Apie keliones tekstuose ir gyvenime Andrių kalbina rašytoja, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė.

Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Žmonės ir tekstai“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba

 

Karolis Baublys: „Iš mūsų abiejų gimė fiktyvi asmenybė, kuri ir parašė šią knygą“

Neseniai išleista Karolio Baublio ir a. a. Neringos Dangvydės drauge rašyta poezijos knyga „Sirenos ir vienaragiai“. Neringa paliko šį pasaulį prieš ketverius metus, praėjus mėnesiui po to, kai išsiuntė galutinį knygos rankraštį. Jos paskutinis laiškas Karoliui buvo vienas žodis – sutvarkyta. Neringa išgarsėjo kaip knygos „Gintarinė širdis“, kuri 2013 m. buvo išimta iš prekybos, autorė. Tai padaryta motyvuojant homofobišku nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymu. Strasbūro teismas pripažino, kad tokiais veiksmais šiurkščiai pažeistos žmogaus teisės. Deja, šio nuosprendžio Neringa jau nebesulaukė.

Apie ilgametę juos abu keitusią sielų bendrystę, visuomeninę ir asmeninę kovą už žmogaus teises, graikų mitologiją, intelektualius pokalbius bei drauge su Neringa parašytą knygą poetė, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė kalbasi su Prancūzijoje doktorantūros studijas baigusiu ir ten gyvenančiu poetu Karoliu Baubliu.

 

Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Žmonės ir tekstai“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba 

 

Unė Kaunaitė: „Veikėjai nugyvena gyvenimus, kurių tu nenugyveni“

Autorė, brendanti į daugelio Lietuvos rašytojų aplenkiamą žanrinę upę, jos knygos primena kino filmus, oVilnius tekstuose rodosi skirtingomis formomis. Tai tik dalis apibūdinimų, tinkančių rašytojai, švietimo projektus įgyvendinančios įstaigos vadovei Unei Kaunaitei. Šių metų Vilniaus knygų mugėje buvo pristatyta ketvirtoji jos knyga „2084“. Pirmąsyk išbandydama distopijos ir suaugusiųjų literatūros žanrą U. Kaunaitė kūrinyje tyrinėja, kas vyksta, kai žmogus turi per daug laisvės.

Šiame „Rašytnamio“ epizode laidos vedėja, rašytoja, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė su U. Kaunaite kalbasi apie kūryboje trinamas žanrines ir kitas ribas, kelionę nuo psichologijos iki švietimo, kūrybinės laisvės ir strategavimo derinimą, literatūros bei kino paraleles ir rašymą kaip gyvenimo konstantą.

Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Jurga Tumasonytė: „Kritika nėra tokia gąsdinanti kaip tyla“

Šį kartą Lietuvos rašytojų sąjungos tinklalaidėje „Rašytnamis“ viešėjo rašytoja, literatūros kritikė, visuomenininkė, komunikacijos specialistė, dviejų vaikų mama Jurga Tumasonytė. Tinklalaidės viešnia – aktyvi literatūrinio lauko dalyvė. Užsiima ne tik autorine kūryba, bet ir rašo knygų recenzijas bei apžvalgas, rengia interviu su rašytojais, vertėjais, menininkais, kultūros veikėjais, organizuoja kultūrinius renginius bei dirba leidykloje „Hubris“, ten yra atsakinga už komunikaciją. Neseniai pasirodė ketvirtoji jos knyga – magiškojo realizmo apsakymų romanas „Naujagimiai“, kuriame per skirtingas hipnotizuojančias istorijas susilieja praeitis ir ateitis, gimimas ir mirtis. Visas knygas J. Tumasonytė parašė augindama vaikus ir užsiimdama kitomis veiklomis.

 

Apie tai, kaip pavyksta suderinti rašymą ir motinystę, apie kūrybos užkulisius ir įkvepiančias knygas viešnia kalbėjosi su laidos vedėja rašytoja, filosofe, humanitarinių mokslų daktare Aušra Kaziliūnaite.

 

Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

 

Laima Vincė: „Grįžimas kaip bandymas suprasti savo tapatybę“

Šį kartą Lietuvos rašytojų sąjungos tinklalaidėje „Rašytnamis“ viešėjo rašytoja, poetė, vertėja, pedagogė, dailininkė Laima Vincė. Atmintis, postatmintis, kultūrinė trauma – temos, kurias savo ir Šiaurės Amerikos lietuvių kūryboje ir gyvenimų istorijose nagrinėja L. Vincė. Laidos viešnia iš istorinės, kultūrinės ir psichologinės perspektyvų žvelgia į trauminę patirtį, ne tik palikusią istorinę žymę, bet ir persiduodančią iš kartos į kartą. L. Vincė – rašytoja, išleidusi daugiau kaip dvi dešimtis knygų lietuvių ir anglų kalbomis, prestižiniuose leidiniuose skelbianti straipsnius. Ji savo patirtimi noriai dalinasi ne tik su plačiąja visuomene, bet ir su studentais: jau daug metų dėsto kūrybinį rašymą ir literatūrą Pietų Meino valstybiniame universitete.

Apie siekį sutvirtinti savo tapatybės pamatus, supažindinti Vakarų pasaulį su mažai žinoma skaudžia Lietuvos istorijos dalimi ir norą padėti išgyti nuo kultūrinės traumos viešnia kalbėjosi su rašytoja, filosofe, humanitarinių mokslų daktare Aušra Kaziliūnaite.

Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

 

Vaiva Grainytė: „Galvoje vykstantis didžėjaus setas veikia kaip trąšos vaizduotei“

Poezija, proza, dramaturgija – rašytoja Vaiva Grainytė savo kūrybiniame kelyje išbandė visus šiuos žanrus. Skirtumų derinimas ir lipdymas į koliažus atsispindi tiek V. Grainytės kūrybiniuose pasirinkimuose, tiek kasdienybėje.

Naujausiame tinklalaidės „Rašytnamis“ epizode laidos vedėja, poetė, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė rašytoją pakvietė į kelionę-pokalbį apie skirtingas kūrybines rutinas, bendraautorystės užkulisius, buitinį siurrealizmą, politikos ir socialinių pokyčių atspindžius tekstuose ir poeziją, pasirodančią netikėtomis formomis.

Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.