Rašytnamis

Poetas Marius Burokas: “Naujininkai – rajonas, kur gyveni per kelias minutes nuo visko, kas gali ištikti žmogų”

Įsižiebus visoms kalėdinėms dekoracijoms Vilniuje, miestas neretai gali atrodyti tarsi saldainis. Tačiau poetas Marius Burokas savo naujausioje knygoje „Seismografas“ mato kitą Vilniaus pusę – nenugludintą, apimančią paribius: „Mano Vilnius yra truputį savotiškas – ne turistinis ir ne reprezentacinis. Turiu omenyje Naujininkus, rajoną aplink stotį, priemiesčius. Mano visas gyvenimas praėjo Vilniaus pakraščiuose, esu ne centrinis ir ne Senamiesčio žmogus.“

Naujausiame Lietuvos rašytojų sąjungos tinklalaidės „Rašytnamis“ epizode laidos vedėja, rašytoja, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė kalbasi su poetu, vertėju ir visuomenininku Mariumi Buroku apie poezijos formas ir gyvenimą Vilniaus pakraščiuose.

Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Vilniaus rašytojai 2025“ iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

 

Bartosz Połoński: „Vilniaus lenkai iki šiol neturėjo jų šnekamąja kalba kurtos literatūros“

Būna knygų, kurias skaitai ilgai, po truputį, pasitaupydamas, pakontempliuodamas ir lėtai besimėgaudamas, o būna ir tokių, kurias paėmęs į rankas negali atsitraukti tol, kol neužverti paskutinio puslapio. Nepagražintą jaunų Vilniaus lenkų kasdienybės šydą praskleidęs rašytojas Bartosz Połoński pripažįsta: „Rašant „Robčiką“ mano tikslas buvo paimti skaitytoją už kiaušų ir nepaleisti tol, kol neperskaitys visos knygos“.

Lietuvos rašytojų sąjungos tinklalaidėje „Rašytnamis“ su rašytoju Bartosz Połoński apie jo parašytą vilenską romaną, Vilniaus lenkus ir atpažįstamumo svarbą literatūroje kalbasi rašytoja, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė.

Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Vilniaus rašytojai 2025“ iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

 

Rašytoja Akvilė Kavaliauskaitė: „Džiaugiuosi, kad šiame romane dar spėjau užfiksuoti senąjį Vilniaus oro uostą”

Pastaruoju metu Vilniaus oro uostas tiek Lietuvos, tiek pasaulio žiniasklaidoje minimas gana dažnai. Įdomu, kad pats oro uostas kaip fenomenas mūsų akiratyje pasirodo tik tuomet, kai sutrikdoma per dešimtmetį nusistovėjusi kelionių rutina. Bet ar jums teko girdėti, kad šiais metais pasirodė knyga, kurioje veiksmas vyksta2009 m., o vienas iš pagrindinių romano veikėjų dirba būtent Vilniaus oro uoste?

Lietuvos rašytojų sąjungos tinklalaidėje „Rašytnamis“ surašytoja, žurnaliste, Lietuvos kultūros atašė Niujorke Akvile Kavaliauskaite apie jos naujausią knygą “Jausmai”, pirmuosius milenialsų skrydžius lėktuvu, skrydžių baimę, norą susigrąžinti jautrumą bei kuo oro uostai primena bažnyčias kalbasi rašytoja, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė.

 

Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Vilniaus rašytojai 2025“ iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

 

Rašytoja Kotryna Zylė: „Mes ir esame tie kaimiečiai daugiabučiuose“

Ar kada pagalvojote, kad šiais laikais šalia mūsų gyvena lietuvių mitologinės būtybės, o Vilniaus miegamųjų rajonų laiptinėse kepama duona? Tokių ir panašių kontrastų kupina rašytojos Kotrynos Zylės kūryba. Anksčiau išleidusi šešias knygas vaikams ir paaugliams, prieš dvejus metus kūrėja debiutavo ir kaip daug dėmesio susilaukusio suaugusiųjų romano „Mylimi kaulai“ autorė. Aptardama šio kūrinio sėkmę bei skaitytojų reakcijas rašytoja pastebi: „Yra bendras kolektyvinis atsiminimas, į kurį su šia knyga atsivėrė durelės.“ 

Lietuvos rašytojų sąjungos tinklalaidėje „Rašytnamis“ su rašytoja, iliustruotoja, grafikos dizainere Kotryna Zyle apie rašymo vaikams ir suaugusiems skirtumus, kaimą mieste ir pamažu atėjusį supratimą, kokia yra „Mylimų kaulų“ esmė kalbasi rašytoja, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė.

 

Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Vilniaus rašytojai 2025“ iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

 

Romano apie pažintis programėlėse autorius Mykolas Sauka: „Norėjau sudrumsti vandenį“

Lietuvių literatūroje autofikcija, o ypač autofikcijoje išskleistas antiherojaus paveikslas nėra dažnas reiškinys. Tai masina į rankas paimti skulptoriaus bei rašytojo Mykolo Saukos romaną „Kambarys“ („Odilė“, 2024). Praėjus dešimčiai metų po literatūrinio debiuto – trumposios prozos rinkinio „Grubiai“, – antroje knygoje skulptorius Mykolas pirmu asmeniu pasakoja apie artumo ir žmogiškojo ryšio pažinčių programėlėse ieškantį skulptorių Mykolą, kurio personaže, jo paties žodžiais tariant, galima įžvelgti ir tikrumo paieškų, ir mačistinių pasažų. Kas bendra tarp autoriaus ir Vilniaus gatvėmis naktimis į susitikimus su nepažįstamomis merginomis pareigingai einančio personažo? Kuo panašūs ir kuo skiriasi abiejų vykdomi „meniniai tyrimai“ bei socialiniai eksperimentai? Lietuvos rašytojų sąjungos tinklalaidėje „Rašytnamis“ su rašytoju, skulptoriumi M. Sauka apie autofikciją, komplikuotą skirtį tarp autoriaus ir personažo, antiherojaus fenomeną bei šiuolaikinių žmonių susvetimėjimą kalbasi rašytoja, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė.

Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Vilniaus rašytojai 2025“ iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

Ieva Marija Sokolovaitė: „Mano knygoje kyšo Kanto grožio apibrėžties šonkauliai“

Vos pasirodęs debiutinis Ievos Marijos Sokolovaitės romanas „Pozuotoja“ per tris mėnesius ne tik spėjo būti pastebėtas skaitytojų bei literatūros profesionalų, bet ir pateko į 2024 m. prozos knygų penketuką. Nors paklausta, kaip apibūdintų šio romano temą, anksčiau biologijos ir ekologijos mokslus baigusi ir dabar filosofiją Vilniaus universitete studijuojanti prozininkė teigia nenorinti, kad knyga būtų pristatoma kaip ypač filosofinė, tačiau pripažįsta: atsispyrus nuo šiuolaikybės, kasdienio gyvenimo ir vaizdų vartojimo kultūros, romane apmąstomas vizualumo klausimas. Lietuvos rašytojų sąjungos tinklalaidėje „Rašytnamis“ su rašytoja I. M. Sokolovaite apie sėkmingą debiutą, Kanto šonkaulius ir nesuinteresuotą žvilgsnį menuose, literatūroje bei gyvenime kalbasi rašytoja, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė.

Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Žmonės ir tekstai“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Rašytoja Danutė Kalinauskaitė: „Pasėdėti ant atsarginių suolelio nėra blogai“

Dalis rašytojų per metus sugeba parašyti ir išleisti net kelias knygas, o kitų autorių kūrinių skaitytojams tenka laukti gerokai ilgiau. Prie pastarųjų save priskiria ir Lietuvoje puikiai žinoma rašytoja, eseistė Danutė Kalinauskaitė, sakanti, kad tam, jog parašytų kažką naujo jai reikia „užgyventi patirčių, pajausti spalvų, kvapų“.

Šį kartą Lietuvos rašytojų sąjungos tinklalaidėje „Rašytnamis“ su Nacionalinės premijos laureate, rašytoja Danute Kalinauskaite apie tylos pauzes tarp knygų, patirties svarbą rašymui ir kaip jos viduje sekasi sugyventi profesionaliai rašytojai su profesionalia redaktore kalbasi rašytoja, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė.

Poetė Sara Poisson: „Didžiuma mano naujausios knygos tekstų sukasi apie vieną kvadratinį kilometrą Vilniuje“

Naujoji Saros Poisson eilėraščių knyga „Niekas pasiruošęs patriukšmauti“ („Baziliskas“, 2025) skaitytoją pasitinka ne tik ryškiu viršeliu, bet ir daiktiška, šokiruojančiai atvira poetine raiška. Pasak autorės, nors siekis atkurti vaikystės pseudorojaus gamtoje viziją paskatino ją ukrainiečiams užleisti savo butą sostinėje ir išsikraustyti į užmiestį, tačiau keistos, absurdiškos, gražios ir kartais netgi skandalingos gyvenimo Vilniuje detalės rado vietą naujausioje poetinėje kūryboje. Lietuvos rašytojų sąjungos tinklalaidėje „Rašytnamis“ apie pomėgį filosofuoti, gyvenimą Naujininkuose bei įtampą tarp kūrėjo ir visuomenės su poete, rašytoja S. Poisson kalbasi rašytoja, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė.

Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Vilniaus rašytojai 2025“ iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

 

Poetė Austėja Jakas: „Mano placenta užkasta Adomo Mickevičiaus bibliotekos kieme“

Neabejotinai Austėjos Jakas knygą „Mėlynieji malonumai“ galime vadinti vienu ryškiausių pastarųjų metų poetinių debiutų. Leidinys ne tik sulaukė palankių skaitytojų bei literatūros kritikų vertinimų, buvo įtrauktas į „Metų knygos rinkimų 2024“ poezijos penketuką, bet ir jau po mūsų pokalbio įrašo paskelbtas Metų poezijos knyga. Lietuvos rašytojų sąjungos tinklalaidėje „Rašytnamis“ su poete, iliustratore A. Jakas apie jos vaikystę Vilniaus senamiestyje, Adomo Mickevičiaus bibliotekos kieme užkastą placentą, namų raktu juokais atrakintą knygyną ir daugybę kitų didelių bei mažų gyvenimo malonumų kalbasi rašytoja, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė.

 

Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Vilniaus rašytojai 2025“ iš dalies finansuoja Vilniaus miesto
savivaldybė.

 

 

 

 

Alvydas Šlepikas: „Geriau jau mano knyga būtų neaktuali“

Nors rašymas kaip veikla yra glaudžiai susijęs tiek su kolektyvine, tiek su asmenine atmintimi, tačiau apie šių sąsajų komplikuotumą Lietuvos rašytojai daugiau šneka palyginti retai. Alvydo Šlepiko knyga „Mano vardas – Marytė“, pasak paties autoriaus, gimė iš kolektyvinės, istorinės ir asmeninės atminties persidengimų. Kaip dabartinio Rusijos karo Ukrainoje kontekste vėl tampa aktuali pokario Rytprūsiuose alkstančių ir į Lietuvą per upę brendančių vaikų patirtis, kodėl jas iki pat šių dienų gaubia spengianti tyla ir kas paskatino imtis šios sudėtingos temos, Lietuvos rašytojų sąjungos tinklalaidėje „Rašytnamis“ su Nacionalinės premijos laureatu, rašytoju, scenaristu A. Šlepiku kalbasi rašytoja, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė.

Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Žmonės ir tekstai“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba.