Rašytnamis

Šiandien, kai kūryba nebeatsiejama nuo modernaus gyvenimo, sunku įsivaizduoti, kad dar praėjusio amžiaus 7 dešimtmečio Lietuvoje miesto poezija buvo retas reiškinys. Prie jos populiarėjimo prisidėjo Vilniaus poete, poezijos reformatore vadinama Judita Vaičiūnaitė.

 

Apie kanoninės poetės kūrybos simbolius, eilėraščių struktūras, sėkmę anglakalbėje kultūroje ir įtaką šiandieninei poezijai Lietuvos rašytojų sąjungos tinklalaidėje „Rašytnamis” literatūrologė, rašytoja, humanitarinių mokslų daktarė Virginija Cibarauskė kalbėjosi su J. Vaičiūnaitės kūrybą pažįstančiais žmonėmis – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininke Donata Mitaite, sudariusia poetės rinktinę „Po ūkanotu atminties dangumi”, ir Rimu Užgiriu – J. Vaičiūnaitės kūrybą į anglų kalbą vertusiu poetu.

 

„Lietuvos rašytojų sąjungos projektą „Vilniaus rašytojai“ iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

 

Romanų su užuominomis kūrėjas, praėjusio amžiaus 8-10 dešimtmečių Vilniaus bohemos atstovas, savo knygose perteikęs Užupio, Žvėryno, Senamiesčio, Vilniaus universiteto gyvenimiškuosius kontekstus, aprašęs draugus ir priešus – tai tik dalis epitetų, tinkančių prozininkui, poetui, vertėjui Jurgiui Kunčinui.

 

Literatūrinį Vilnių po Nepriklausomybės atgavimo, pažintį su J. Kunčinu ir bendravimo įkvėptus tekstus bei laiškus epizode prisimena poetė Neringa Abrutytė. Poetę kalbina rašytoja, literatūros kritikė dr. Virginija Cibarauskė.

 

„Lietuvos rašytojų sąjungos projektą „Vilniaus rašytojai“ iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

 

Minime 60-ąsias rašytojos, dailininkės, keliautojos, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Jurgos Ivanauskaitės (1961-2007) gimimo metines. Šios ypatingai ryškios, įvairiapusiškos asmenybės kūrybinis kelias buvo pažymėtas ir palaikymo, ir kritikos, tačiau ji sugebėjo išlikti ištikima sau. Kaip J. Ivanauskaitės kūrybos ir asmenybės vertinimas skiriasi žvelgiant iš vėlyvojo sovietmečio/ankstyvosios Nepriklausomybės ir šiuolaikinės perspektyvų?

Apie Jurgos Ivanauskaitės fenomeną laidos vedėja poetė, filosofė dr. Aušra Kaziliūnaitė kalbėjosi su literatūrologe, humanitarinių mokslų daktare Solveiga Daugirdaite, rašytoju, humanitarinių mokslų daktaru Rimantu Kmita, knygos „Lietuvos vizionierės” autore Elena Gasiulyte bei menotyrininke, humanitarinių mokslų daktare, docente Ramute Rachlevičiūte.

Šiemet rašytojai, dailininkei, keliautojai, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatei Jurgai Ivanauskaitei (1961-2007) būtų sukakę 60 metų. Skaitytojams jos kūryba puikiai pažįstama, tačiau koks žmogus buvo pati Jurga?

 

Apie kūrėjos asmenybę, visuomeninę veiklą, dvasinių paieškų keliones, santykį su Vilniumi pasakoja J. Ivanauskaitės sesuo etnologė, humanitarinių mokslų daktarė Radvilė Racėnaitė.

Laidos vedėja poetė, filosofė dr. Aušra Kaziliūnaitė.

 

Šį Lietuvos rašytojų sąjungos tinklalaidės „Rašytnamis“ epizodą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

 

Poetas Alvydas Valenta, vaikystėje Brailio raštu perskaitęs Homero „Iliadą“ ir „Odisėją“,
vėliau išleido eilėraščių rinkinį „Prierašai neegzistuojančioms „Iliados“ ir „Odisėjos“
iliustracijoms“. Neregys autorius, savo poezija diskutuodamas su neegzistuojančiomis
Homero kūrinių iliustracijomis, kalbasi ir su visa Vakarų kultūra, o jo tekstuose susitinka ir
prasilenkia kitų rašytojų siužetai ir kultūros simboliai.

Šiuolaikiniams rašytojams skirto pokalbių ciklo „Žmonės ir tekstai“ laidoje
su poetu, žurnalistu Alvydu Valenta ir literatūros kritike dr. Živile
Nedzinskaite kalbasi rašytoja, filosofijos mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė.

Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Žmonės ir tekstai“ finansuoja Lietuvos
kultūros taryba.

 

Mene „ready-made“ principas, kai buities daiktai tampa meno kūriniais, jau seniai žinomas. Ar toks metodas gali egzistuoti literatūroje? O lietuvių literatūroje? Ar literatūra gali būti kuriama tik iš jau egzistuojančių frazių, jas atitinkamai sudėliojus? Kaip rašytoja ir menininkė Paulina Pukytė konstruoja savo literatūrinius koliažus, arba „žodžių skulptūras“?

Šiuolaikiniams rašytojams skirto pokalbių ciklo „Žmonės ir tekstai“ laidoje su rašytoja, menininke Paulina Pukyte ir poete, menotyrininke Laima Kreivyte kalbasi rašytoja, filosofė dr. Aušra Kaziliūnaitė.

Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Žmonės ir tekstai“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Ar geras literatūros kūrinys būtinai turi būti sunkiai paskaitomas? O jeigu per siužetą galima irtis greitai ir tekstas kviečia skaitytoją patirti didžiulį lengvo skaitymo malonumą? Ar tokia knyga jau savaime prastesnė už tą, sunkiai ir lėtai skaitomą? Ar Lietuvoje yra žanrinės literatūros tradicija?

 

Pirmojoje šiuolaikiniams rašytojams skirto pokalbių ciklo „Žmonės ir tekstai“ laidoje su rašytoju, publicistu, teisės profesoriumi Justinu Žilinsku kalbasi rašytoja, filosofė Aušra Kaziliūnaitė.

 

Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Žmonės ir tekstai“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Kuo Lietuvos žydų kultūra bei literatūra išsiskiria pasauliniame kontekte? Kokia vieta tame tenka Moišei Kulbakui? Kodėl didelė dalis šio rašytojo kūrybos ne tik nepraranda savo aktualumo, bet išlieka ypatingai svarbi šių laikų žmogui? Kokios svarbios hebrajų bei jidiš kalbomis kūrusių Vilniaus rašytojų knygos neišverstos į lietuvių kalbą? Kodėl? Kokia vieta Lietuvos žydų kultūrai bei literatūrai bus skirta 2022 m. duris atversiančio Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejaus ekspozicijoje?

 

Rašytoja, filosofė Aušra Kaziliūnaitė apie rašytoją Moišę Kulbaką ir hebrajų bei jidiš kalbomis kūrusius Vilniaus rašytojus kalbasi su Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadove Lara Lempertiene, literatūrologu, Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros docentu Mindaugu Kvietkausku, VGŽIM Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejaus ekspozicijos vadove Saule Valiūnaite.

 

Lietuvos rašytojų sąjungos projektą „Vilniaus rašytojai“ iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

 

Kas bendro tarp buities, sofos ir laiko? Kaip paimti gerą interviu iš rašytojų, kurie kurti personažus įgudę ne tik knygose? Kuo skiriasi Lietuvos ir kaimyninės Lenkijos spaudoje publikuojami interviu ir kodėl? Kokie pašnekesiai geriausiai įsimena tiems, kurie jau tapę profesionaliais kalbintojais? Ar Lietuvos viešajame diskurse atsiranda daugiau vietos psichinės sveikatos temoms? Kodėl įdomiausi interviu metu išgirsti dalykai dažniausiai taip ir lieka niekada neužrašyti?

 

Rašytoja, filosofė Aušra Kaziliūnaitė apie kūrybą ir interviu žanrą kalbasi su rašytojomis, dažnai imančiomis interviu iš kitų rašytojų, Birute Jonuškaite, Jurga Tumasonyte bei Lina Simutyte.

 

Šį tinklalaidės „Rašytnamis“ epizodą remia Vilniaus miesto savivaldybė. 

 

Kodėl aktoriai skaito poeziją? Kokią vietą literatūra užima aktoriaus profesiniame gyvenime? Kaip dadaisto Prano Morkūno tekstai skambėtų bažnyčioje? Kas bendra tarp poezijos ir performanso meno? Kas yra „Literariumas“? Kuo skiriasi aktoriaus
ryšys su publika jam skaitant poeziją ir vaidinant teatre?

 

Rašytoja, filosofė Aušra Kaziliūnaitė apie aktorinį poezijos skaitymą kalbasi su aktoriumi Andriumi Bialobžeskiu, aktore, dėstytoja Aldona Vilutyte ir aktore Kristina Švenčionyte.

 

Šį tinklalaidės „Rašytnamis“ epizodą remia Vilniaus miesto savivaldybė.