Vertėja iš lietuvių kalbos į japonų Aya Kimura: „Jeigu poezijos vertimas yra tortas, tai reikšmė yra skonis, o skambėjimas – išvaizda“

Nedažnai lietuvių poezija išleidžiama ir skaitoma tolimose šalyse, pavyzdžiui, Japonijoje. Ir dažniausiai tokiais atvejais viskas remiasi į pavienius entuziastus, kurie, dėl vienokių ar kitokių priežasčių atradę kalbą ir kultūrą, stengiasi ją atverti ir kitiems. Mano pažintis su puikia vertėja iš lietuvių kalbos į japonų Aya Kimura užsimezgė praėjusių metų pabaigoje, kai netikėtai iš nepažįstamo žmogaus sulaukiau laiškosu klausimu, ar sutikčiau, kad mano poezija būtų verčiama į japonų kalbą. Tai buvo Aya. Jau vėliau sužinojau, kad būtent Ayos pastangomis Japonijoje išleisti Salomėjos Nėries poezijos rinkiniai, Jurgos Vilės ir Linos Itagaki „Sibiro Haiku“ bei kitos lietuvių autorių knygos. Šiais metais už lietuvių poezijos vertimus į japonų kalbą vertėja ir mokslininkė A. Kimura buvo apdovanota „Poezijos pavasario“ prizu, teikiamu už vertimus į užsienio kalbas ir lietuvių poezijos sklaidą. Nusprendžiau pasikviesti Ayą į Lietuvos rašytojų sąjungos tinklalaidę „Rašytnamis“ ir pasikalbėti apie jos kelią link lietuvių kalbos, Nėries eilėraščių skambesį japonų kalba ir motyvaciją versti lietuvių poeziją.

 

Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Žmonės ir tekstai“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba.